
აჭარაში მეორე მსოფლიო ომის მხოლოდ ერთი მონაწილე შემორჩა – ქეთევან ლორიას 14 მაისს 102 წელი შეუსრულდება
am omis dasrulebidan rva aTeuli wlis Semdegac igi kacobriobis istoriaSi sisastikiTa da masStabebiT, yvelaze did omad rCeba, radgan 50 milionze meti adamianis sicocxle Seiwira, xuTjer meti, vidre pirveli msoflio omis dros
rogorc ar unda vakritikoT sabWoTa kavSiri, swored man Seasrula udidesi roli faSizmis winaaRmdeg brZolaSi. misma SeiaraRebulma Zalebma moaxerxes is, rac dasavleTis qveynebis verc erTma armiam ver SeZlo, swored sabWoTa jarebma gaanadgura faSizmi sabolood.
es sastiki omi sabWoTa kavSirSi Semaval TiTqmis yvela respublikas Seexo da ra Tqma unda, saqarTvelosac.
am patara qveynidan frontze 700 aTas kacze meti wavida, es iyo respublikis mTeli mosaxleobis mexuTedi. maTgan frontze 300 aTasze meti daeca.
faSizmis winaaRmdeg brZolaSi didi wvlili Seitana aWaram, saidanac frontze 24 aTasze meti mebrZoli wavida, aqedan 12 aTasi ordeniTa da medliT dajildovda, 12 sabWoTa kavSiris gmiri gaxda. maT Soris pirvelTagani maxinjaureli israfil jinWaraZe iyo, romelmac uSiSari mfrinavis saxeli datova. omis dros man 92 sabrZolo gafrena moaxdina, ris Sedegad mtris 82 avtomanqana, 27 tanki, 6 TviTmfrinavi (aerodromze), erTi TviTmfrinavi sahaero brZolebSi, gaanadgura… man mokla, daWra da gafanta mowinaaRmdegis 880-mde jariskaci. dajildoebuli iyo `wiTeli varskvlavisa~ da `samamulo omis pirveli xarisxis~ ordenebiT. miRebuli hqonda araerTi madloba, maT Soris, oTxi – umaRlesi mTavarsardlis. sikvdilis Semdeg (1944 wlis 4 Tebervals) mieniWa mTavrobis umaRlesi jildo – sabWoTa kavSiris gmiris wodeba.
mis garda, sabWoTa kavSiris gmiris wodeba aWaridan mieniWaT: aleqsandre sulaberiZes, aleqsandre gorbaCevskis, mixeil gorbaCovs, konstantin olSanskis, boris litvinCuks, daviT TavaZes, lavrenti buaevs, gari merkvilaZes, giorgi inasariZes, valentin Sapiros, isai kazinecs. . .
iyo Tu ara omi saqarTveloSi?
rogorc egarslan lomaZis avtorobiT gamocemul wignSia aRniSnuli (`frontuli ambebis samyaroSi~) – qarTveli xalxi erToblivad da Segnebulad omis dasawyisSive Caeba germaneli faSistebis winaaRmdeg samkvdro-sasicocxlo brZolebSi, gamoiCina saocari simtkice, erTianoba, umagaliTo gmiroba, erisaTvis istoriulad damaxasiaTebeli mxedruli niWiereba da SemarTeba, riTac didi wvlili Seitana faSizmis ganadgurebasa da msoflioSi mSvidobis damyarebaSi.
saqarTvelos mSromelebma uzarmazari wvlili Seitanes did gamarjvebaSi, vaJkacurad itandnen mraval siZneles, Seuferxeblad amaragebdnen frontze myofebs sxvadasxva aucilebeli masaliT, iaraRiT, sazrdoTi da samedicino saSualebebiT.
omis periodSi Zalian sapasuxismgeblo iyo daWrili meomrebis, evakuirebuli mosaxleobis, mtris mier dazaralebuli da droebiT okupirebuli raionebis daxmareba. evakuirebuli sawarmoebisa da mosaxleobis miRebis, dabinavebis, maTi saqmianobis samxedro yaidaze gardaqmnisa da Tavdacvis samsaxurSi Cayenebis, armiis daWril da avadmyof mebrZolTa mkurnalobis saqmeSi didi roli Seasrules amierkavkasiis respublikebma, maT Soris saqarTvelom. baTumSi Seiqmna evakopunqti, sadac samedicino personalis sadReRamiso morigeoba dawesda. aq erTdroulad 2000 daWril meomarsa da avadmyofs iRebdnen, swored aqedan xdeboda maTi gadanawileba binebsa da evakhospitlebSi. 1941-1945 wlebSi baTumsa da aWaris raionul centrebSi sisxlis gadasxmis specialuri centrebi Seiqmna. omis dawyebidan eqvsi Tvis ganmavlobaSi marto baTumis sisxlis gadasxmis sadgurSi donorTa ricxvma 1500 kacs gadaaWarba. omis periodSi 2000 litri sisxli gaiRes. sxvac bevri keTdeboda frontisTvis da frontelebisTvis. ase rom, aWaris mosaxleobam omis metad mZime periodSi erTsulovani darazmulobiT didi daxmareba aRmouCina omSi daWril da daavadebul meomrebs, saqarTveloSi evakuirebul mosaxleobas, ramac didi wvlili Seitana faSizmze gamarjvebaSi…
marTalia, meore msoflio omi istoriis kuTvnilebaa da is iseTi aqtualuri aRaraa, rogorc wina wlebSi iyo, magram misi Sedegebi, gakveTilebi, warmoSobis mizezebi yovelTvis angariSgasawevia.
* * *
rogorc aWaris omis, Sromisa da samxedro Zalebis veteranTa gaerTianeba `omgadaxdilis~ gamgeobis Tavmjdomarem, policiis Tadarigis polkovnikma daviT jijavaZem gviTxra, aWaraSi mxolod erTi omis veterani SemorCa – qeTevan loria. ori dRis win qalbaton qeTos saxlSi vewvieT. mis asakSi mxned gamoiyureba, Tumca meti wili woliT mdgomareobaSia. mainc wamodga da SeZlebisdagvarad gaixsena meore msoflio omis droindeli dReebi. frontze 1941 wlis 22 ivniss gaiwvies. 17 wlis iyo, pirveli kursis studenti. warmoSobiT samtrediis raionis sofel nigorZRuadanaa, frontzec aqedan gaiwvies. is mekavSire iyo, mtris TviTmfrinavebs adevnebda Tvals. unda amoecnoT mtris `xenkel111~ da maT Sesaxeb cnobebi unda gadaecaT – saiT mifrinavda, romeli kursiT. odesidan rumineTis qalaq tekuCiamde gza fexiT gaiares. es iyo saSineli dReebi, arc wyali hqondaT da arc sakvebi. omi rom dasrulda, samSobloSi sami Tvis Semdeg dabrunda. isev gaagrZela swavla baTumis pedagogiur institutSi. filologiuri fakulteti daamTavra da sofel mejiniswylis skolaSi qarTuli enisa da literaturis maswavleblad dainiSna, paralelurad, saswavlo nawilis gamgec gaxldaT. am skolaSi 56 weli imsaxura, miiRo araerTi jildo. Tavs rogor grZnobT-meTqi roca vkiTxe, mipasuxa: `am xnis qali var, asi weli ukan movitove, samduravi rogor meTqmis. Svili – goCa loria, rZali – sofiko gogeSvili, SviliSvilebi giorgi da nikolozi pativiscemiT mepyrobian~.
– omis dasruleba sad gaigeT?
– rumineTSi, qalaq tekumaSinSi, es iyo didi sixaruli, bevri tiroda, Tvalcremliani vexveodiT erTmaneTs, veferebodiT. visac es omi ar gamoucdia, is ver mixvdeba, ras niSnavda omis damTavreba CvenTvis. amitomaa CemTvis 9 maisi gamorCeuli dRe.
ukve ramdenime welia omis monawileebs fulad saCuqars gadascemen saqarTvelos mTavroba, baTumis meria da baTumis navTobterminali. Aam jildos qalbatoni qeToc miiRebs. masTan erTad vulocavT yvelas, visac faSizmze gamarjvebis dRe ezeimeba.
manana ZiZiSvili